Izaijo 18

₁Ak, dūzgiančių vabzdžių žeme anapus Kušo upių,

₂siunčianti pasiuntinius per jūrą,

papiruso laivais per vandenis!

Keliaukite atgal, eiklieji pasiuntiniai,

pas žmones aukštaūgius ir švelniaodžius,

pas gentį, kurios bijoma arti ir toli,

pas stiprią ir pergalingą tautą,

kurios valdas vagoja upės.

₃Visi, kurie esate pasaulyje,

visi žemės gyventojai,

kai ženklas bus iškeltas ant kalno,

žiūrėkite!

Kai sugaus ragas,

klausykitės!

₄Juk taip man kalbėjo VIEŠPATS:

„Aš stebėsiu iš savo būsto ramus

kaip kaitra saulės blizgesyje,

kaip rasos garai pjūties kaitroje.

₅Dar prieš vynuogių rinkimą, žiedams nužydėjus

ir vynuogių kekėms ėmus sirpti,

jis genekliu apgenės šakeles

ir šalin numes nupjaustytus metūglius.

₆Visi jie bus palikti plėšrūnams kalnų paukščiams

ir laukų žvėrims.

Plėšrūnai paukščiai maitinsis jais vasarą,

o laukų žvėrys – žiemą“.